Kuro sąnaudos

[Tomas-f]

Ratu, padangu dydis gal Aero sanaudu neitakoja, bet silpnesnio variklio kuro sanaudoms itakos yra. Pvz dar senais laikais draugo ekomobilis vw vento tdi su r14 apie 6 ltr su r17 7ltr.
Sukibimas negali nesikeisti uzdejus platesnes, pats uzsiimineju megejisku autosportu tai pvz. tarp r14 175/65 ir r15 195/50 asfaltineje dangoje skirtumas yra gan didelis.

[aurissan]

Aero ne Aero, aš šiaip pravaževęs nesakau, bet yra teorija. Su žieminėm kuro daugiau, nes jos minkštesnės ir tąsesnės. Ir sukibimas geresnis
Bet, kolega, minėjau, kad bandyt reikia su tos pačios firmos, tuo pačiu protiko raštu ir kad guma nesiskirtų (panašaus amžiaus būtų) ir tuo pačiu metų laiku. Tai kaip gali skirtis sukibimas?????? Svoris rato didesnis būtų tai sukibimo koef. didėtų. Be to da yra ir stabilumo faktorius, kai padanga yra aukšto profilio ir lipa nuo ratlankio.

[Tomas-f]

Aero ne Aero, aš šiaip pravaževęs nesakau, bet yra teorija. Su žieminėm kuro daugiau, nes jos minkštesnės ir tąsesnės. Ir sukibimas geresnis
Bet, kolega, minėjau, kad bandyt reikia su tos pačios firmos, tuo pačiu protiko raštu ir kad guma nesiskirtų (panašaus amžiaus būtų) ir tuo pačiu metų laiku. Tai kaip gali skirtis sukibimas?????? Svoris rato didesnis būtų tai sukibimo koef. didėtų. Be to da yra ir stabilumo faktorius, kai padanga yra aukšto profilio ir lipa nuo ratlankio.

Su žieminėmis žiema sukibimas geresnis pamėgink vasara pasivazinėt su jomis Apie kuro padidėjima tai is vis nedrysčiau kalbet nebent užsidedi žiemai traktorines ne pagal ismatavimus.
Neužmiršk prie savo teorijos pridet ne tik sukibimo koficienta bet ir padangos plotį tenkanti asfaltui. Ir pats atsakyk kuri mašina nučiuoš (imkim ta pati modelį tarkim 9-5 aero) posūkyje greičiau ar su 185 plocio padangomis ar su 225?. (beje pamegink uzsidet ant savo aero kokia 185 pločio padangas išsijunk kontroles ir pasidalink įspudžiais )

[Romeo]

Tada klausimas, kodel drageriai mauna kuo platesnes padangas jei sukibimas nepriklauso nuo plocio. Lai mauna tada tokio pacio tipo ir gamintojo, tik siauresnes padangas ir pinigu sutaupytu.

[redb]

Kuro sąnaudų padangos plotis neįtakoja. O ir sukibimas nėra didesnis uždėjus platesnes! (čia lyginant padangas su tuo pačiu sukibimo koeficientu, t.y. pagamintų iš tos pačios gumos).
Žinoma čia daug kas tuoj prieštaraus.

totali nesamone. dar prirasyt kad nuo padangos aukscio stabilumas posukiuose nesikeicia
liaudiskai - ant sportiniu automobiliu didelius, placius ratus su zemom padangom mauna ne del grozio

[aurissan]

Kolega redb neįsiskaitot į pranešimus. Padangos aukštis turi reikšmės stabilumui.
Romeo - ačiū už protingus klausimus (būtent drager'iai, o ne ralistai).
1. Kodėl plačios ir siauros sukimba vienodai- nes atramos svoris į ploto vienetą (kg/cm) lieka tas pats (pvz.: ant plono ledo mažesnė tikimybė įlūžt stovint ant abiejų kojų nei ant vienos);
2. kodėl sportininkai netaupo- tai atsakysiu esminį dalyką, kokia reikšmė siaurų ir plačių padangų- ta, kad su plačiom padangom sumažėja automobilio vairumas (gali jaustis kad pasukamumas mažesnis t.y. padidėja apsisukimo spindulys).

[Tomas-f]

Kolega redb neįsiskaitot į pranešimus. Padangos aukštis turi reikšmės stabilumui.
Romeo - ačiū už protingus klausimus (būtent drager'iai, o ne ralistai).
1. Kodėl plačios ir siauros sukimba vienodai- nes atramos svoris į ploto vienetą (kg/cm) lieka tas pats (pvz.: ant plono ledo mažesnė tikimybė įlūžt stovint ant abiejų kojų nei ant vienos);
2. kodėl sportininkai netaupo- tai atsakysiu esminį dalyką, kokia reikšmė siaurų ir plačių padangų- ta, kad su plačiom padangom sumažėja automobilio vairumas (gali jaustis kad pasukamumas mažesnis t.y. padidėja apsisukimo spindulys).

Kolega ne tuos pavyzdžius imat. Auto pasukamumas tai nera apsisukimo spindulys (pasidomekite apie savokas per didelis, per mažas pasukamumas ). Plotas kuriuo remiasi platesne padanga yra didesnis. (jei plonas ledas rekomenduojama šliaužti o ne at vienos kojos stoveti )
Dar kart pasikartosiu paimkite tokias pat padangas skirtingu pločių (aišku max plotis turi atitikti gamitojo leidžiamą) ir pamatysite skirtuma. Aišku jei važinėji ne daugiau kaip civiliai tai skirtumo nebus jokio manau nes iki masinos valdymo ribos niekad nedaeisi, o apčiuopamas skirtumas realiai tik tada pasijaučia.

[aurissan]

Dėl pasukamumo ir vairumo tai gerai, sąvokos skiriasi. Bet tai ir pasakiau ką norėjau, kad apsisukimo spindulys padidėja. O šitą pats įsitikinau važinėdamas su min pločio (žieminėm) ir max. leistino pločio gamintojo (vasarinėm) padangom.
Matau noras ginčytis yra bet kalbam tai apie tą patį

[Apex]

ot amzina diskusija....

Aurissan

tada pasakykit prasom kodel formule turi placias padangas o ne dviracio?
nesakau kad klystat tiesios apie ploto santyki yra tiksliau tai yra tiesa.
bet padangos pavirsius dar ir syla. o temperatura bene svarbiausias faktorius sukibimui (ta prasme lyginant vienas padangas su kitomis). remiantis vien tavo teorija ant ledo jokio skirtumo ar plati padanga ar siaura (imkim gumos misini ta pati).

Beigi nepamirskim padangos deformacijos posukyje.
cia menas ir mokslas kartu.
beja kalbant apie kuro sanaudas nepriklausancias nuo padangu plocio tai klysti.

yra toks dalykas kaip riedejimo trintis... ir kuro sanaudos nuo padangu plocio priklauso.

[Tomas-f]

yra toks dalykas kaip riedejimo trintis... ir kuro sanaudos nuo padangu plocio priklauso.[/quote]

Va ir esminis argumentas.

Beje apsisukimo spindulys mano galva turi islikti toks pats nes ratu pasukimo kampas nepasikeicia.

[aurissan]

remiantis vien tavo teorija ant ledo jokio skirtumo ar plati padanga ar siaura (imkim gumos misini ta pati)...

Taip. Tik teorija ne mano, mano tik mokslas.

Formulėje generuojamos papildomos jėgos priekinei ir galinei ašims (niutonmetrais) statmenai į asfaltą pasitelkiant vėjo pasipriešinimo kreipimo sparnus. Taip didinama auto masė ir reikalingos padangos galinčios ją atlaikyt (siauros greit susidėvės).

Tai aš dabar kartojuosi (dėl riedėjimo tr.): to neliamia padangų plotis! Riedėjimo trintis skiriasi tik padangos remenčiojo bendro ploto į ploto vienetą! t.y. ar padanga plati ar siaura vistiek to rato svoris bus vienodas.
O ar Tomas-f sutinkate su šiais teig.?

[Tomas-f]

remiantis vien tavo teorija ant ledo jokio skirtumo ar plati padanga ar siaura (imkim gumos misini ta pati)...

Taip. Tik teorija ne mano, mano tik mokslas.

Formulėje generuojamos papildomos jėgos priekinei ir galinei ašims (niutonmetrais) statmenai į asfaltą pasitelkiant vėjo pasipriešinimo kreipimo sparnus. Taip didinama auto masė ir reikalingos padangos galinčios ją atlaikyt (siauros greit susidėvės).

Tai aš dabar kartojuosi (dėl riedėjimo tr.): to neliamia padangų plotis! Riedėjimo trintis skiriasi tik padangos remenčiojo bendro ploto į ploto vienetą! t.y. ar padanga plati ar siaura vistiek to rato svoris bus vienodas.
O ar Tomas-f sutinkate su šiais teig.?

Neatsakei i klausima dėl apsisukimo kampo, teorija manau šiek tiek netaip interpretuojate kolega
Riedėjimo trintis skiriasi tik padangos remenčiojo bendro ploto į ploto vienetą! gal šita paaiškinsit susiedamas su padangos pločiu?

cituoju seip pirma rasta info :
,,Padangos pločio ir aukščio įtaka vairavimui. Tam kad išlaikyti panašų sukimosi spindulį, renkantis didesnio pločio padangas, turi būti parinktas mažesnis padangos aukštis. Tas pat galioja ir renkantis didesnio skersmens ratlankius (ir padangas, be abejo). Didesnio pločio padangos liečiasi su kelio pavišiumi didesniu plotu, o tai reiškia padidėja trintis, sukibimas su kelio danga ir, deja, kuro sąnaudos."

http://209.85.129.132/search?q=cache:7a ... clnk&gl=lt

[aurissan]

Truputį suabejojau ar nenukrypstam, tai tikslinu: diskutuojam apie padangų pločio įtaką kuro sąnaudom (apie ratų aukščius nešnekam, nes vertinam, jog mūsų palyginimai įsitenka į gamintojo tech. reikalavimus).
o dėl apsisukimo kampo, tai gali būt, kad ne taip supratau, tai ir dabar nežinau kieno tas kampas? čia apie tai gal:

Beje apsisukimo spindulys mano galva turi islikti toks pats nes ratu pasukimo kampas nepasikeicia.

Taip, nesikeičia ratų pasukimas, bet jei nagrinėsim smulkiau tai susukus ratus jų padangų pločio atkarpos galiniai taškai slinks skirtingais greičiais, ir vienas kito atžvilgiu jie turės praslydimą. Tai teoriškai auto. suktųsi pagal padangos pločio vidurį. Bet ratai turi išvirtimus (+, -).
O dėl padangos bendro ploto kontaktuojančio su asfalto plotu: Teoriškai padanga profilyje remiasi tašku, o horizontaliojoj- tiese.
Tai paminėjau pavyzdį ir nekartodamas- aiškinsiu kitaip: Jei tas ratas (185 pločio) remiasi į asfaltą 600kg, tai jo plčio vienetas remsis į asfalto tą patį vienetą tokiu santykiu: 600/185 ir gaunasi, kad 1/185-oji slegia asfaltą 3,24kg. Jei platesnė- rodiklis bus mažesnis. O ar suprantama tai, kad kokia trintis būna kai kg daugiau į pločio vienetą: didesnė ar mažesnė?
Cituoju tai kas naudinga šiai diskusijai iš daug teksto (iš nuorodos, kurią įdėjot): "Didesnio pločio padangos liečiasi su kelio pavišiumi didesniu plotu, o tai reiškia padidėja trintis, sukibimas su kelio danga ir, deja, kuro sąnaudos."
Taigi mes tą ir aiškinamės: nuo ko ta trintis priklauso. Tekstas yra gerokai "vadybininkiškas" ir tiek nesigilinta ką čia aš "tauziju". Malonu, kad nepatingėjot paieškot info nete, priešingai nei aš. Pats ten info nesistengiu ieškot.

[Atoms]

Bet tai jūs ir ginčijatės aurissan iš pradžių sakai, kad padangų plotis įtakos neturi:

Kuro sąnaudų padangos plotis neįtakoja. O ir sukibimas nėra didesnis uždėjus platesnes! (čia lyginant padangas su tuo pačiu sukibimo koeficientu, t.y. pagamintų iš tos pačios gumos).
Žinoma čia daug kas tuoj prieštaraus.

po to sakai, kad turi :

"Didesnio pločio padangos liečiasi su kelio pavišiumi didesniu plotu, o tai reiškia padidėja trintis, sukibimas su kelio danga ir, deja, kuro sąnaudos."

O šiaip tai čia reiktų atskirti du dalykus, tai faktorius, kurie įtakoja vairavimo savybes (trinties jėga ir paviršių sukibimas) ir dalykus kurie įtakoja kuro sąnaudas, tai pasipriešinimas riedėjimui.

Paskaičius straipsniuose padangos plotis niekur neminimas kaip veiksnys lemiantis pasipriešinimą riedėjimui. Jį lemia šie dalykai:

pasipriešinimas riedėjimui susideda iš trijų sudėtinių komponentų - aerodinaminio pasipriešinimo padangai sukantis, padangos slydimo nuostolių kontakto su kelio danga vietoje bei padangos deformacijai naudojamos energijos. Padangai sukantis, susilietimo su kelio danga zonoje ji smarkiai deformuojasi, o po to vėl grįžta į pradinę būklę. Šio proceso metu dėl medžiagų trinties mechaninė energija virsta šilumine, todėl padanga įkaista. Mechaninę energiją padangos sukimui teikia automobilio variklis, kuris, žinia, vandeniu kol kas negali važiuoti - jam reikia brangių naftos produktų.

[aurissan]

Antroji citata- ne mano- parašiau kad ją nukopinau ir ją pakomentavau .
Ačiū, kad priminei statikos ir dinamikos mokslus, kogero primiršau per kelis metus. Čia tik sudėtiniai dalykai kurie įtakoja riedėjimo pasipriešinimą. Tai iš šio teksto: kokia padanga kaip deformuosis?
Juk lyginam siauresnę ir platesnę, ir jų įtaką kuro sąnaudoms.